- surigzti
- surìgzti intr. 1. DŽ susipainioti, susinarplioti: Siūlai labai surìzgę Ėr. Vadžios surizgo, prijungtasai žirgas voliojos ant žemės HI. Tankmė, surizgę krūmai J.Avyž. Ligi šiol atrodę surizgę medžiai dabar atsiskyrė nuo vienas kito rš. 2. suvirsti, sukristi, susidraikyti: Rugiai, kanapiai, linai surìzgo, kad neišrovei savo čėse, t. y. sukniubo, susilamino J. Surìzgę miežiai – pjautuvu nesuimsi Tvr. Mūs rugiai surìzgę – nei pjautuvo inkišt Prng. Rugiai surìzgo Kv. Surìzgusios, suvirtusios builės, nepareisi Šv. 3. DŽ1 prk. susimaišyti, susipinti: Vieną dieną lyna, antrą vėl šąla – turim surizgusią žiemą Prk. Tos kalbos labai surizgusios Pgg. Čia nesurìzgę, gerai pasakyta Tj. Pati nebesupranta, ko nori. Jausmai surizgo į vieną neišnarpliojamą kamuolį J.Avyž. Dar dramatingiau, kai ta neapykanta vaisoma tarp artimų žmonių, gretimų kaimynų, kur žmonės ir jų reikalai yra susipynę, surizgę Vaižg. Menas visomis savo šaknimis surizgęs su visuomenės gyvenimu, su istorija sp. Per daug jau neišskiriamai surizgę vienas su kitu jų likimo keliai rš. 4. sumišti, sutrikti: Tas žmogelis taip surìzgęs, sumizgęs, kad nežino, ką daro Trg. | Jo liežuvis suryzga, neištaria gerai rš. Jam surizgo visos mintys rš. 5. BzF165 kiek pamišti: Surizgęs savo ūmus į krūvą netura Prk. Ūmai mano pradėjo surizgę rastis TP1880,44. Rodosi, kad jo ūmai surizgę LC1883,40. 6. imtis, griebtis, įnikti dirbti: Surìzgo [vaikai piešti, rašyti], ir nebus galo! Lp. | Ant krūtinės dziegorėlis sidabrinis blizga, kai nueinu į darbelį, rankos nesuryzga (d.) Vrn. 7. suniurti, supykti: Ana amžinai surìzgus, paspūtus Ktk. \ rigzti; aprigzti; atrigzti; įrigzti; išrigzti; nurigzti; parigzti; prarigzti; pririgzti; surigzti
Dictionary of the Lithuanian Language.